Baigiantis metams norisi prisiminti svarbiausius ir įdomiausius straipsnius, naujienas bei reportažus apie archeologiją publikuotus lietuviškuose internetuose. Jei praleidau kažką įdomaus – prašom į komentarus.
Archeologinių ekspedicijų reportažai
Archeologinių ekspedicijų Lietuvoje kasmet netrūksta, tačiau žiniasklaidoje dažniausiai pristatoma tik keletas. Viena iš tokių ekspedicijų vyko Jonavos miesto pašonėje kur Vilniaus universiteto doktorantė Gabrielė Gudaitienė kartu su gausia pagalbininkų komanda atliko Pabartonių akmens amžiaus gyvenvietės kasinėjimus. Projekto vadovė tyrinėjimus nušvietė asmeniniame tinklaraštyje, Nacionalinė televizija apie ekspediciją parengė reportažą, rašė ir vietinė spauda.
Šiemet tyrimai atlikti ir puikiai visiems žinomose, jau ne vieną dešimtmetį tiriamose priešistorinėse gyvenvietėse Šventojoje, Žardėje, bei polinėje Luokesų ežero gyvenvietėje. Iš jų egzotiškiausia ekspedicija galime pavadinti Luokesų ežero dugne vykdytus povandeninius archeologinius tyrinėjimus. Kitos dvi gyvenvietės tyrinėtos pajūryje, apie jas rašė žurnalistas archeologijos entuziastas Denisas Nikitenka. Šventojoje aptikta medinių dirbinių, keramikos, akmeninių tinklų pasvarų ir kt. O Klaipėdos pietinėje dalyje esančioje Žardės gyvenvietėje aptiktas jau antras medinis šulinys.
Metų pradžioje pasirodė pranešimai apie Vakarų Lietuvoje dujotiekio trasoje 2014 m. tirtą Kvietinių pilkapyną. Vasarą šioje vietoje buvo atlikti detalieji tyrimai – aptikta urna su degintais kauliukais, taip pat paaiškėjo, jog čia esama ir neolitinės gyvenvietės.
Išsamiai visuomenei nušviesti ir Vilniaus senamiestyje, bazilijonų vienuolyno kriptoje buvusių palaikų tyrimai. Metų pabaigoje Valdovų rūmuose apie tai skaityta Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto metų paskaita. Taip pat rodytas reportažas LRT laidoje Atspindžiai:
Antropologiniai tyrimai
Vieni įdomiausių reportažų šiemet buvo apie senųjų Lietuvos gyventojų mitybą, ligas, traumas bei mirtį. Vilniaus universiteto doktorantė Justina Kozakaitė pasakojo apie Vilniečius nukirstomis galvomis. Taip pat rašyta apie XVI a. Alytaus vaikų traumas, bei išsamiai pristatyti Vilniaus universiteto antropologų vykdyti mumijų tyrimai – straipsnis 1, video 1, video 2. Paaiškėjo, jog XIX a. grafo Mykolo Tiškevičiaus įsigytos Egiptietiškos mumijos – klastotės. Beje, ar žinojote, kad Jonas Basanavičius rinko žmonių kaukoles, o neolito žmonės galbūt praktikavo kanibalizmą?
Nauji archeologų puslapiai
Šiais metais lietuviško interneto platybes papildė ne tik archeologas.lt, tačiau ir keletas kitų archeologijai dedikuotų svetainių. Vienas įdomiausių – archeologo Džiugo Brazaičio tinklaraštis, kuriame publikuota keletas įdomių straipsnių iki tol mažai Lietuvoje nagrinėtomis temomis – kiniškas porcelianas Lietuvoje, angobuoti stalo indai, XVIII a. pypkės Klaipėdoje, Napoleono armijos mundūrų sagos.
Kita svetainių grupė – archeologinius tyrimus atliekančių įstaigų bei archeologų reklaminiai puslapiai. Vis dėl to tenka pastebėti, kad informacijos apie archeologiją tokiose svetainėse beveik neskelbiama. Tai archeologų Tomo Ivanausko, Vismanto Muralio, taip pat Aukštaitijos archeologinių tyrimų grupė, UAB “Juodasis ežys” UAB “Sovis” svetainės.
Socialiniuose tinkluose šiemet atsirado taip pat keletas puslapių skirtų archeologijai. Gausiausiai jų užderėjo Facebook tinkle. Vienas iš jų – Archeologija Skuodo rajone, pristatantis Skuodo rajono archeologinį paveldą. Sukurta ir keletas komercinius tyrimus atliekančių įstaigų paskyrų – Archeo – Archeologiniai tyrimai, Juodasis ežys, Statybų archeologija. Twitter tinkluose intensyviai archeologinę informaciją skleidė Džiugas Brazaitis.
Interviu
Siūlau perskaityti keletą įdomesnių šių metų pokalbių su Lietuvos archeologais. 70-metį šventęs Vladas Žulkus pasakojo apie archeologiją, ateities planus bei Palangą, kurios garbės piliečiu šiemet tapo. Pokalbį apie povandeninę archeologiją su profesoriumi galite išgirsti čia. Giedrė Motuzaitė Keen pasakoja apie vaikystę, studijas, šeimą bei archeologiją. Apie Lietuvos archeologinį, istorinį bei mitologinį paveldą pasakoja archeologas Vykintas Vaitkevičius.
Lietuva tarptautinėje žiniasklaidoje
Su Lietuva susijusių archeologinių naujienų bei pranešimų skelbta ir tarptautinėje žiniaklaidoje. National Geographic rašė apie Kazachstano geoglifus, kuriuos tiria Vilniaus universiteto archeologė Giedrė Motuzaitė Keen. Lietuvišką interviu su archeologe galite išgirsti bei paskaityti. Forbes publikuotas straipsnis, kuriame pristatyti naujausių izotopinių tyrimų duomenys apie Vilniuje aptiktą masinę Napoleono karių kapavietę. Apie tai pranešė ir Lietuvos žiniasklaida. National Geographic galerijoje publikuotos Vilniaus mumijų nuotraukos.
Problemos
Pastarųjų metų vykiai Artimuosiuose rytuose – ISIS grobiamas, plešiamas ir naikinamas paveldas, yra ko gero didžiausia šių dienų pasaulinė archeologijos problema. Priverčianti pagalvoti, kad gal ir gerai, jog nemaža dalis šio regiono archeologinio paveldo šiuo metu saugiai guli Europos muziejuose. Video reportažas bei straipsnis apie naikinamas Sirijos ir Irako kultūros vertybes.
Lietuvoje deja taip pat ne visada pavyksta apsaugoti paveldą nuo statybininkų ar juodųjų archeologų niokojimo. Lygiai prieš metus įsiteisėjo juodųjų archeologų bylos nuosprendis. Tačiau net ir pastebėjus pažeidimus, nevisada pavyksta nuteisti atsakingus asmenis. Panašu, jog kartais net ir į archeologinių tyrimų ekspedicijas įsitrina vagišių – metų pradžioje įvyko skandalas dėl internete parduodamų radinių kurie galimai yra iš Klaipėdos piliavietės. Bendrą situaciją iliustrauoja pokalbis su Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus atstovu Renaldu Augustinavičiumi.
Video reportažai
Mokslo sriuba: archeologų gyvenimas iš arti. Išsamus ir įdomus filmukas apie archeologų darbo specifiką nuo A iki Z.
Mokslo ekspresas. Kaip gimė Lietuvos valstybė? Laida apie projekto „Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis“ įgyvendinimą.
G. Zabielos pasakojimas apie 2014 m. Klaipėdos piliavietės tyrimus
Vytauto Urbanavičiaus 80-mečio paminėjimas
Leave a Reply