Velykos neįsivaizduojamos be margučių, tradicija puošti kiaušinius žinoma įvairiose kultūrose ir yra tūkstančių metų senumo. Dėl trapumo bei prastų išlikimo galimybių kiaušiniai, o ypač dekoruoti, archeologų yra aptinkami itin retai, todėl tai išskirtiniai radiniai. Velykų proga noriu Jums pristatyti keletą tokių radinių iš Afrikos, Pietų Europos bei Artimųjų Rytų. Kadangi Lietuvoje tokios medžiagos kol kas neturime, siūlau susipažinti su Šiaurės bei Rytų Europoje archeologų randamais XI-XIII a. Kijevo Rusios miestuose gamintais keramikiniais glazūruotais margučiais – toks aptiktas ir pas mus.
Keramikiniai kiaušiniai
Tai maždaug 2,5 x 4 cm dydžio kiaušinio formos moliniai dirbiniai, jų paviršius dengtas glazūra ir puoštas ornamentais. Kiaušiniai buvo gaminami tuščiaviduriai, o į vidų įdedamas akmenukas – taigi margutis turėdavo ir barškučio funkciją. Šie dirbiniai datuojami XI-XIII a., gausiausiai jų aptikta senuosiuose Kijevo Rusios miestuose – Kijeve, Novgorode ir kt. (Седов 1998). Tuo metu šiuose miestuose jau buvo gaminama glazūruota keramika, todėl neabejojama, jog ir kiaušiniai buvo gaminami ten pat.
Prekybos keliais šie dirbiniai pasiekė ir tolimesnius kraštus – Lenkiją, Švediją (Sigtuna, Lundas bei Gotlandas), Daniją (Haitabiu), Vokietiją. Keletas tokių dirbinių rasta Latvijoje – Daugmalėje, Mežuotnėje bei Laukskoloje (Apals et al. 1974, tab. 75; Мугуревич 1965, tab. XIII). Lietuvoje toks radinys aptiktas Kernavės Mindaugo sosto piliakalnyje, tyrimų ataskaitoje rašoma, jog tai “..pailgas molinis kiaušinis, pagamintas iš gerai išdegto molio su grūsto granito priemaišomis. Ilgis 6,3 cm, sk. 3,3 cm.” (Kulikauskienė 1980, p. 39).
Gotlande aptiktas išskirtinis akmeninis kiaušinis su ertme.
Tikri kiaušiniai
Pasakojimą apie tikrus margučius galime pradėti taip pat nuo Rytų Europos – prieš keletą metų Lvove atliekant archeologinius tyrimus 5,5 m gylyje aptiktas 15-16 a. datuojamas žąsies kiaušinis – margutis. Tai ne vienintelis toks radinys Ukrainoje – 2008 m. Baturyno mieste archeologai aptiko XVII a. vištos kiaušinį nudažytą pilkais-mėlynais dažais bei dekoruotą geometriniais motyvais. Nors kiaušinis ir buvo sudužęs, išliko visi lukšto fragmentai.
Senosiose kultūrose daugiausiai randame ornamentuotų stručių kiaušinių, kurie dėl savo tvirtumo bei dydžio neretai buvo naudojami buityje kaip indai. Seniausių ornamentuotų kiaušinių fragmentai aptikti Pietų Afrikoje. Diepkloof Rock Shelter archeologinėje vietoje rasti geometriniais motyvais išgraviruoti stručių kiaušinių lukštai, viso surinkta 270 lukštų fragmentų. Šių radinių amžius – 60 000 m. Manoma, kad stručių kiaušinių lukštai buvo naudojami kaip vandens laikymo indai (stručio kiaušinio tūris yra 1 litras). Įvertinus lukštų fragmentų stilistikos bei motyvų įvairovę nustatyta, jog rastieji fragmentai priklauso bent 25 skirtingiems indams (Texier et al. 2010).
Gausiau duomenų turime apie dekoruotus stručių kiaušinius senosiose Artimųjų Rytų bei Viduržemio jūros regionų kultūrose. Šių radinių aptikta Egipto, Šumero civilizacijose taip pat senovės Graikijoje ir kt.
Ir pabaigai dar vienas įdomus faktas – ar žinojote, kad seniausias išlikęs Kolumbo atrastojo Naujojo Pasaulio atvaizdas apie 1500 m. buvo išgraviruotas ant stručio kiaušinio?
Literatūra
Apals J., et. al. 1974. Latvijas PSR arheologija. Riga.
Kulikauskienė R. 1980. Kernavė. Piliakalnio “Mindaugos sostas” tyrinėjimai 1980 m. Vilnius. LIIRS f. 1, b. 789.
Texier P. J. et al. 2010. A Howiesons Poort tradition of engraving ostrich eggshell containers dated to 60,000 years ago at Diepkloof Rock Shelter, South Africa. Iš: Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. Vol. 107, no. 14, p. 6180–6185. Prieiga internetu: http://www.pnas.org/content/107/14/6180.full
Седов В. В. 1998. Писанки. Iš: Славяне и их соседи (ареология, нумизматика, этнология). P. 81-85. Minskas.
Мугуревич Э. С. 1965. Восточная Латвия и соседние земли в X—XIII вв. Ryga.
Leave a Reply