Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Subačiaus g. 6

2015 m. liepos mėn. atlikome detaliuosius archeologinius tyrimus Vilniaus senamiestyje. Subačiaus g. 6 sklype esančiame pastate rengiamasi renovuoti pirmo aukšto butą, kuriame numatyta įrengti naują rūsį. Suprojektuoto rūsio vietoje buvo ištirtas 16 m² plotas.

Archeologiniai tyrimai Vilniuje

1. Archeologiniai tyrimai Vilniuje, Subačiaus g. 6

Tyrimų vietos apžvalga

Dabartinės Subačiaus gatvės vietoje jau nuo XIV a. driekėsi Vilnios kairiojo kranto kelias į Polocką bei Smolenską (Katalynas 2006, p. 51). Tikėtina, jog Subačiaus gatvės vakarinė dalis buvo apgyvendinta nuo XIV a. pab. – XV a. pr., šio laikotarpio radinių aptikta sklypuose nr. 1, 3, 5, 7, 9, 11, 14 ir kt. (Katalynas 2006, p. 43, 54). XVI a. pr. pastačius gynybinę miesto sieną vakarinė gatvės dalis pateko į centrinę, gynybine siena apjuostą Vilniaus miesto dalį. Ties Subačiaus bei Bokšto gatvių sankirta įrengti Subačiaus vartai (pav. 2-3).

Pastatas, kuriame atlikome tyrimus yra sklypo pietinėje dalyje, greta Subačiaus g. (pav. 5-6). Šioje vietoje XVII a. šalia jau stovėjusio kito savininko namo buvo pastatytas nedidelis mūrinis pastatas. XVIII a. vykdytų statybų metu abu namai sujungti, pastatas įgavo dabartinį savo tūrį (pav. 4). Patalpose greta gatvės gyveno amatininkai, o kieme buvo medinė arklidė ir sodas. 1904 m. name buvo įrengta krautuvėlė, o sovietmečiu pirmo aukšto patalpose veikė valgykla (Jankevičienė et al. 1985, p. 286).

Pav. 4. Subačiaus g. 6 pastatas 1808 m. Vilniaus miesto plane

4. Subačiaus g. 6 pastatas 1808 m. Vilniaus miesto plane

Aptariamas sklypas archeologiškai tyrinėtas negausiai. 1993 m. Valdas Vainilaitis pastato vakarinio korpuso rūsyje iškasė 2 šurfus, bendro 6 m2 ploto (Vainilaitis 1994). Juose aptiktas 0,4-0,7 m storio XVII a. kultūrinis sluoksnis. Taip pat galime paminėti greta pastato pietinės sienos, šaligatvio vietoje 2012 m. Pavel Vutkin atliktus archeologinius žvalgymus (Vutkin 2013). Jų metu iki 0,6 m gylio atidengtas 3 m2 dydžio plotas, aptikti nevertingi XX a. piltinės kilmės sluoksniai.

2015 m. archeologiniai tyrimai

Sitaucijos planas

7. Situacijos planas

Tyrimai vykdyti pastato viduje, centrinėje jo dalyje esančiose dviejose besijungiančiose patalpose, kurių bendras plotas – 16 m² (pav. 7). Tyrimų metu patalpos ištirtos iki įžemio. Nustatyta, jog po betoninėmis grindimis buvo išlikęs 1,7-3 m storio kultūrinis sluoksnis. Iki 40-60 cm gylio aptikti nevertingi XX a. suformuoti piltinės kilmės horizontai. Giliau jų buvo fragmentiškai išlikusio XVIII-XIX a. grindinio likučiai. Nuo 60 cm gylio slūgsojo XVII a. horizontai. Perkasos vakarinėje dalyje atidengtas XVII a. mūrinės sienos pamatas bei jį įrengiant iškasta pamatų duobė.

Tyrimų metu aptikti 85 vnt. buitinės bei statybinės keramikos dirbinių bei jų fragmentų, datuojamų XVII a. Didžiają dalį radinių sudaro molinių indų šukės – puodų, puodynių, ąsočių, dubenų bei keptuvių fragmentai, dalis jų dengti žalia, ruda ar geltona glazūra, keletas indų buvo puošti horizontalių linijų, bangelių ar įspaudimų motyvais. Taip pat aptikti 2 vnt. plokštinių koklių puoštų augaliniu motyvu bei 2 vnt. puodyninių koklių fragmentų. Paminėtina dekoratyvinė interjero plytelė puošta spaustiniu duobučių ornamentu bei dengta žalia glazūra. Radiniai perduoti į Lietuvos nacionalinį muziejų.

Naudota literatūra ir šaltiniai

  • Jankevičienė A. (vyr. red.) et al., 1985. Vilniaus architektūra. Vilnius.
  • Katalynas K., 2006. Vilniaus plėtra XIV – XVII a. Vilnius.
  • Vainilaitis V, 1994. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Subačiaus g. 6 namo rūsyje. Vilnius. LIIR, f. 1, b. 2148.
  • Vutkin P, 2013. Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vietos (25504) 2012 m. ataskaita. Vilnius. Kopija saugoma UAB “Kultūros vertybių paieška” archyve.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *