Veliuonos piliakalniai
Veliuonoje yra du piliakalniai įrengti Veliuonos upelio suformuotos aukštumos kyšulyje. Vienas nuo kito jie atskirti 17 m gylio ir 30 m pločio grioviu. Manoma, jog pagrindinis piliakalnis buvo rytinis – iš visų pusių supamas stačių šlaitų, jo aikštelės vakarinėje dalyje yra išlikęs 2,5 m aukščio pylimas. Ši kalva praminta Gedimino kapu. Už griovio esantis antras piliakalnis buvo naudojamas kaip papilys. Nuo gretimos aukštumos jis atskirtas 4 m gylio grioviu. Šis piliakalnis žmonių vadinamas Pilies kalnu. Abiejų piliakalnių šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Veliuonoje stovėjo rašytiniuose šaltiniuose minima pilis iki 1319 m. vadinta Junigėdos pilimi. Nuo XIII a. pabaigos daug kartų kryžiuočių pulta ir deginta iki 1367 m. visiško sunaikinimo. Vėliau atstatyta po Žalgirio mūšio vakariniame piliakalnyje – Pilies kalne. Veliuonoje vyko Vytauto ir Jogailos diplomatiniai susitikimai su Ordino atstovais, ratifikuota Melno taikos sutartis.
Pavažiavus apie 2,5 km į V nuo Veliuonos piliakalnių Nemuno slėnyje aptinkame Kryžiuočių ordino statytos pilaitės vietą, žinomą kaip Veliuonos piliavietė. Tai dvi supiltos kalvelės atskirtos grioviu. Kalvelių viršuje buvo keturkampės aikštelės. Nuo gretimos lygumos jas saugojo 5 m gylio griovys ir 1,5 m aukščio pylimas, už jo buvo dar vienas griovys ir pylimas. Kalvelės stipriai nukentėjo Nemuno potvynių metu. Šioje vietoje lokalizuojama 1337 m. kryžiuočių pastatyta Bajerburgo pilis. 1965 m. archeologinių tyrimų metu aptiktas sudegusio pastato fragmentas, apie 900 strėlių antgalių.
Nuotraukų autorius Mindaugas Grikpėdis
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
