Senosios Impilties piliakalnis

Tarp Šventosios upės bei jos intako Impilties upelio esančią archeologinę vietovę sudaro net 3 piliakalniai, papėdės gyvenvietės, Alkos kalnas, kapinynas bei Aukuro akmuo iš po kurio trykšta šaltinis, vietos gyventojų manymu pasižymintis gydomosiomis galiomis. Pagrindinis piliakalnis yra greta patvenkto upelio, supusio pilį iš trijų pusių, tai natūrali gamtos suteikta apsauga nuo priešų. Likusioje dalyje piliakalnis ribojasi su lauku kuriame buvo papilio gyvenvietė. Svarbiausias piliakalnio akcentas – didžiulis pylimas ratu juosiantis buvusios pilies kiemą. Jei nuo upės pusės piliakalnis buvo stiprinamas padarant stačius šlaitus ir supilant ne tokį aukštą pylimą, tai nuo sausumos pusės pylimas siekia net 10 m aukštį ir 40 m plotį, be to jame buvo iškastas ir gynybinis griovys. Tarpukariu vykdyti piliakalnio tyrimai parodė, jog jis naudotas nuo pirmųjų amžių po Kr. iki XIII a. antros pusės. Dabartinę išvaizdą įgavo ne iškarto – identifikuoti bent 4 pylimo aukštinimo etapai, kuomet sudegus ar sunykus buvusiems įtvirtinimams virš jų buvo įrengiamas aukštesnis pylimas panaudojant akmenis, rastus bei gruntą. Vakariniame piliakalnio šlaite yra buvęs kelias į pilį. Jo vietoje archeologai aptiko 8 m ilgio, 3 m pločio ir 2 m aukščio tunelį sutvirtintą ąžuoliniais rastais. Rašytiniai šaltiniai atskleidžia, jog pilis buvo sudeginta 1263 m. ir daugiau nebeatstatyta. Archeologiniai tyrimai tik patvirtina buvusius neramumus – piliakalnyje gausu strėlių antgalių bei degusių pastatų liekanų. Šiuo metu visi trys piliakalniai yra pritaikyti lankymui, o šalia pagrindinio įrengta poilsiavietė kurioje galima atsikvėpti ar pernakvoti palapinėje.

Senosios Impilties piliakalnis

Senosios Impilties piliakalnis

Senosios Impilties piliakalnis

Senosios Impilties piliakalnis

Senosios Impilties piliakalnis

Senosios Impilties piliakalnis

Senosios Impilties piliakalnis

Nuotraukų autorius Mindaugas Grikpėdis
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba