Visai netoli Vilniaus, pakeliui į lietuviškąja Troja pramintą Kernavę tenka pravažiuoti Dūkštos miestelį. Iš pirmo žvilgsnio pasirodytų, jog ši vieta niekuo neypatinga, o pagrindinis miestelio traukos centras – neogotikinė Šv. Onos bažnyčia. Tačiau visai čia pat – vos už 2 kilometrų į vakarus nuo plento, pravažiavę Buivydų kaimą atsiduriame vaizdingame Dūkštos žemupio slėnyje. Už keleto kilometrų Dūkšta įteka į Nerį, šioje atkarpoje žinomi trys piliakalniai (Buivydų, Bradeliškių ir Karmazinų) bei senovės gyvenvietė. Kiek atokiau esama ir pilkapių. Užlipus ant kalvų kyšuliuose įrengtų piliakalnių atsiveria nuostabūs peizažai. Tai puiki vieta aktyviai praleisti kelias valandas ar pusdienį – teritorija patenka į Neries regioninį parką, kurio darbuotojų dėka visi šie archeologiniai paminklai yra tvarkomi ir integruojami į vaizdingus Neries ir Dūkštos upių slėnių pažintinius takus.
Buivydų piliakalnis įrengtas Dūkštos slėnio aukštumos kyšulyje. Neries regioninio parko svetainė skelbia: „Nuo Buivydų piliakalnio atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai į lyg kanjonas besidriekiantį Dūkštos slėnį“. Tiksliau ir nepasakysi. Buivydų piliakalnio gynybiniai įtvirtinimai – pylimai bei grioviai būdingi XIII-XIV a.
Bradeliškių piliakalnis. Archeologinių tyrimų metu aptiktas iki 1,2 m storio kultūrinis sluoksnis su radiniais datuojamais nuo I tūkst. pr. Kr. pabaigos iki XIV a. Iš radinių paminėtini ne tik darbo ir buities įrankiai (puodų šukės, akmeninės girnos, peiliai, ylos, pjautuvas ir pan.), strėlių antgaliai, tačiau ir papuošalai, žirgo ir raitelio aprangos detalės ir kt. Piliakalnis apardytas – XX a. pr. greta jo buvo įrengtas Bradeliškių vandens malūnas, kurio reikmėms patvenkta Dūkštos upė pagreitino piliakalnio šlaitų erozinius procesus. Šiuo metu užtvanka yra sugriuvusi, o malūno pastatas avarinės būklės.
Pabaigai – žiemiški Dūkštos slėnio vaizdai. Šaltasis metų laikotarpis ne ką prastesnis laikas lankyti archeologinius paminklus ir pamatyti juos visai kitokius nei įprasta.
Tekste paminėtas vietų žemėlapis:
Nuotraukų autorius Mindaugas Grikpėdis
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Leave a Reply