Viduramžių Panemunės slėpiniai

Panemunės plentas – ko gero vienas gražiausių kelių Lietuvoje. Nuo Kauno iki Jurbarko esančioje apie 80 km ilgio atkarpoje gausu gamtos bei kultūros vertybių. Didžioji kelio dalis – tarp Vilkijos ir Skirsnemunės veda šalia tekančio Nemuno slėniu, kuris iš lėto plukdo savo vandenis vos 50-100 m atstumu nuo plento. Iš kitos pusės lyg siena greta kelio plyti aukštutinė Nemuno terasa. Vietomis ji apgyvendinta nedidelių miestelių – Vilkija, Seredžius, Veliuona, Skirsnemunė. Apgyvendinti terasų šlaitai atrodo labai simpatiškai ir kiek primena kalnuotus regionus. Keliautoją iš tolo sveikina Vilkijos, Seredžiaus bei Veliuonos bažnyčių bokštai.

Veliuona

Veliuona

Gausu čia ir archeologinių vertybių. Iš jų labiausiai akį traukia terasos kyšuliuose įrengti galingi piliakalniai menantys kovų su kryžiuočiais laikus. Įdomu tai, jog slėnyje aptinkame ne tik lietuvių statytas pilis. Visai šalia Nemuno išliko ir kelių kryžiuočių statytų pilių vietos, kurios ženkliai skiriasi nuo lietuviškųjų piliakalnių. Toliau ir apžvelgsime keletą įdomiausių Nemuno dešiniojo kranto LDK bei Ordino piliaviečių.

Seredžius

Seredžiaus piliakalnis arba Palemono kalnas įrengtas Pieštvės upelio suformuotame Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje. XIII-XIV a. čia stovėjo iš rašytinių šaltinių žinoma Pieštvės pilis, tačiau archeologiniai radiniai byloja, jog piliakalnio ir papilio vietoje buvo gyvenama jau I tūkst. viduryje.  Kaip ir daugelis kitų vėlyvų piliakalnių, taip ir šis buvo sutvirtintas nukasant dalį šlaitų ir padarant juos statesniais, o iš lengviausiai prieinamos pusės – supilti gynybiniai pylimai, iškastas griovys. Pieštvės pilis buvo svarbi Nemuno gynybinės linijos dalis iki 1363 m. sunaikinimo. Vėliau pilis atstatyta tik XV a. pradžioje po pergalės Žalgirio mūšyje.

Vos už 500 m į PR nuo Seredžiaus piliakalnio – Nemuno ir Dubysos santakos slėnyje aptinkame kitos pilaitės liekanas. Tai Kryžiuočių ordino statytos Dubysenburgo pilies vieta. Nors ir apardyta Nemuno potvynių metu tačiau iki šių dienų išliko nedidelė kalvelė bei greta esantis pylimas. Pilis pastatyta 1406 m., o jau po 3 metų kryžiuočiai patys ją sudegino ir atsitraukė. Kai kurie istorikai šioje vietoje lokalizuoja ir pirmąją Marienburgo pilį, statytą apie 1336 m. Vėliau, XVI-XVIII a., šioje vietoje buvo įrengtas Sapiegų dvaras.

Seredžiuje yra ir daugiau archeologinių vertybių – geležies amžiaus gyvenviečių bei laidojimo vietų. Nemuno slėnyje tarp abiejų aprašytų viduramžių pilaičių aptikta ne tik žmonių tačiau ir žirgų palaidojimų datuojamų XIII-XIV a. Dalis kapinyno suardyta XVI-XVIII a. įrengiant senąjį Seredžiaus miestelį, kuris tuomet įkurtas slėnyje, o po stiprių Nemuno potvynių XIX a. pr. buvo atstatytas saugesnėje dabartinėje vietoje.

Veliuona

Nuo Seredžiaus važiuojame į vakarus, kur už 9 km Veliuonoje yra du piliakalniai įrengti Veliuonos upelio suformuotos aukštumos kyšulyje. Vienas nuo kito jie atskirti 17 m gylio ir 30 m pločio grioviu. Manoma, jog pagrindinis piliakalnis buvo rytinis – iš visų pusių supamas stačių šlaitų, jo aikštelės vakarinėje dalyje yra išlikęs 2,5 m aukščio pylimas. Ši kalva praminta Gedimino kapu. Už griovio esantis antras piliakalnis buvo naudojamas kaip papilys. Nuo gretimos aukštumos jis atskirtas 4 m gylio grioviu. Šis piliakalnis žmonių vadinamas Pilies kalnu. Abiejų piliakalnių šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Veliuonoje stovėjo rašytiniuose šaltiniuose minima pilis iki 1319 m. vadinta Junigeda. Nuo XIII a. pabaigos daug kartų kryžiuočių pulta ir deginta iki 1367 m. visiško sunaikinimo. Vėliau atstatyta po Žalgirio mūšio vakariniame piliakalnyje – Pilies kalne. Veliuonoje vyko Vytauto ir Jogailos diplomatiniai susitikimai su Ordino atstovais, ratifikuota Melno taikos sutartis.

Pavažiavus apie 2,5 km į V nuo Veliuonos piliakalnių Nemuno slėnyje aptinkame Kryžiuočių ordino statytos pilaitės vietą, žinomą kaip Veliuonos piliavietė. Tai dvi supiltos kalvelės atskirtos grioviu. Kalvelių viršuje buvo keturkampės aikštelės. Nuo gretimos lygumos jas saugojo 5 m gylio griovys ir 1,5 m aukščio pylimas, už jo buvo dar vienas griovys ir pylimas. Kalvelės stipriai nukentėjo Nemuno potvynių metu. Šioje vietoje lokalizuojama 1337 m. kryžiuočių pastatyta Bajerburgo pilis. 1965 m. archeologinių tyrimų metu aptiktas sudegusio pastato fragmentas, apie 900 strėlių antgalių.

Jurbarkas

Iš Veliuonos pajudame toliau į vakarus Jurbarko link. Pakeliui galima stabtelėti dar keliuose piliakalniuose – Raudonėnų, Kartupėnų, Antakalniškių bei XVII a. siekiančiose Raudonės ir Panemunės rezidencinėse pilyse. Pasiekę Jurbarką keliaujame į miesto šiaurės vakarinę dalį, kur greta Imsrės upelio esančioje aukštumoje aptinkame Jurbarko piliakalnį vadinamą Bišpiliu. Piliakalnio šlaitai statūs iki 20 m aukščio, aikštelė iš R pusės apsaugota 5 aukščio pylimu. Piliakalnis datuojamas XIII a., greta jo aptikta ir to laiko gyvenvietės liekanų. Manoma, jog čia stovėjo rašytiniuose šaltiniuose minima Kolainių pilis sudeginta 1291 m.

Panašiai kaip Veliuonoje bei Seredžiuje, taip ir greta Jurbarko – vos už 2,3 km nuo piliakalnio Nemuno slėnyje aptinkame Ordino pilies vietą. Tai Kalnėnų piliavietė, vadinama Bišpiliukais. Iki šių laikų reljefe išsiskiria dvi kalveles. Pagrindinės kalvos viršuje yra keturkampė aikštelė stačiais 4,5 m aukščio šlaitais. Šiaurėje ir pietuose ši kalvelė buvo apsaugota pylimais. Šiaurinis pylimas išlikęs iki 3 m aukščio, o pietinis stipriai nukentėjo Nemuno potvynių metu, todėl sunkiau pastebimas. Čia lokalizuojama 1343 m. kryžiuočių pastatyta Jurgenburgo (Georgenburgo) pilis, kurią 1384 m. ir 1403 m. sunaikino Vytautas.

Pabaigai

Tai tik maža dalis šio krašto archeologinių vertybių – liko nepaminėti Ringovės, Kartupėnų, Antkalniškių ir kiti piliakalniai. Ir tai tik dešiniajame Nemuno krante. Pasakojimą apie juos ir kairįjį krantą paliekame ateičiai. O pabaigai kiek kitokio paveldo pavyzdys iš šiek tiek vėlesnių laikų – Panemunės pilis. Tai rezidencinė renesanso stiliaus pilis su dideliu parku ir tvenkiniais skirta ne tiek gynybai kiek prabangiam gyvenimui. Pilis pastatyta 1604-1610 m.

Panemunės pilis

Panemunės pilis

Tekste paminėtas vietas rasite ir žemėlapyje:

Nuotraukų autorius Mindaugas Grikpėdis
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Lietuvos kultūros taryba

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *