Seredžiaus piliakalniai

  • Seredžiaus piliakalnis
    Seredžiaus piliakalnis
  • Seredžiaus piliakalnis
    Seredžiaus piliakalnis
  • Seredžiaus piliakalnis
    Seredžiaus piliakalnis
  • Seredžiaus piliakalnis
    Seredžiaus piliakalnis
  • Seredžiaus piliakalnis
    Seredžiaus piliakalnis
  • Seredžiaus piliakalnis
    Seredžiaus piliakalnis
  • Seredžius
    Seredžius
  • Nemuno ir Dubysos santaka
    Nemuno ir Dubysos santaka
  • Seredžiaus II piliakalnis
    Seredžiaus II piliakalnis, vadinamas Palocėliais

Seredžiaus piliakalnis (Palemono kalnas) įrengtas Pieštvės upelio suformuotame Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje. XIII-XV a. čia stovėjo iš rašytinių šaltinių žinoma Pieštvės pilis, tačiau archeologiniai radiniai byloja, jog piliakalnio ir papilio vietoje buvo gyvenama jau I tūkst. viduryje. Kaip ir daugelis kitų vėlyvų piliakalnių, taip ir šis buvo sutvirtintas nukasant dalį šlaitų ir padarant juos statesniais, o iš lengviausiai prieinamos pusės – supilti gynybiniai pylimai, iškastas griovys. Pieštvės pilis buvo svarbi Nemuno gynybinės linijos dalis iki 1363 m. sunaikinimo, vėliau pilis atstatyta tik XV a. pradžioje po pergalės Žalgirio mūšyje.

Vos už 500 m į PR nuo Seredžiaus piliakalnio – Nemuno ir Dubysos santakos slėnyje aptinkame dar vienus įtvirtinimus. Tai Kryžiuočių ordino statytos Dubysenburgo pilies vieta (antrasis Seredžiaus piliakalnis, vadinamas Palocėliais). Nors ir apardyta Nemuno potvynių metu tačiau iki šių dienų išliko nedidelė dirbtinai supilta kalvelė bei greta esantis pylimas. Pilis pastatyta 1406 m., o po 3 metų prasidėjus žemaičių sukilimui kryžiuočiai patys ją sudegino ir atsitraukė. Vėliau, XVI-XVIII a., Dubysenburgo pilies vietoje buvo įrengtas Sapiegų dvaras.

Seredžiuje esti ir daugiau archeologinių vertybių – geležies amžiaus gyvenviečių bei laidojimo vietų. Nemuno slėnyje tarp abiejų aprašytų viduramžių pilaičių aptikta ne tik žmonių tačiau ir žirgų palaidojimų datuojamų XIII-XIV a. Dalis kapinyno suardyta XVI-XVIII a. įrengiant senąjį Seredžiaus miestelį, kuris tuomet įkurtas slėnyje, o po stiprių Nemuno potvynių XIX a. pr. buvo atstatytas saugesnėje dabartinėje vietoje.

Nuotraukų autorius Mindaugas Grikpėdis
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Lietuvos kultūros taryba

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *