Archeologiniai tyrimai 2013-2016 m.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Naudvaryje

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Naudvaryje

Pristatomi per pastaruosius keturis metus vykdyti archeologiniai tyrimai ir jų rezultatai. Ankstyviausi – akmens amžių siekiantys radiniai aptikti Zervynose (Varėnos r.), kiek vėlesnių – I tūkst. pr. Kr. datuojamų objektų aptikta Naudvaryje (Jurbarko r.) bei Vilniaus m. Taip pat tirti 5 Vakarų Lietuvoje esantys geležies amžiaus (I-XII a.) kapinynai – Smalininkų, Joniškės, Reketės, Laukžemių bei Klemiškės. Iš jų tik Smalininkuose aptikta sveikų kapų, o kituose laidojimo objektuose aptikta įvairių dirbinių iš suardytų geležies amžiaus palaidojimų. Paminėtini Joniškės kapinyno archeologiniai tyrimai, kurių metu buvo lokalizuota XIX a. pab. vykdytų kasinėjimų vieta – atidengtos tuomet iškastos perkasos. Taip pat archeologiniai tyrimai vykdyti ir istorinių laikų objektuose: Lavoriškių senkapyje, Trakų bei Vilniaus senamiesčiuose, Virbalio ir Medininkų miesteliuose, Užutrakio bei Liškiavos dvarų sodybose. Žemiau pateikiame trumpą informaciją apie šiuose tyrimus, bei nuorodas į išsamius straipsnius.

2016 m.

  • Liškiavos dvarvietė
  • Medininkų senojo miesto vieta, Pilies g. 10
  • Virbalio senojo miesto vieta
  • Zervynų kaimo gyvenvietė

2015 m.

Detalieji archeologiniai tyrimai, vykdytojas – UAB „Kultūros vertybių paieška“.

2014 m.

  • Klemiškės kapinynas, Klaipėdos r.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai, vykdytojas – Vilniaus universitetas.

  • J. Basanavičiaus g. 9a, Vilniaus m.

Detalieji archeologiniai tyrimai, vykdytojas – UAB „Kultūros vertybių paieška“.

2013 m.

Žvalgomieji bei detalieji archeologiniai tyrimai, vykdytojas – Vilniaus universitetas. Ištirtos 4 perkasos, bendro 69,9 m² ploto. Aptikta radinių iš suardytų vėlyvojo geležies amžiaus (IX-XII a.) kapų – papuošalai, jų  fragmentai bei degintiniai kaulai. Taip pat tyrimų metu lokalizuota XIX a. II p. vykytų kapinyno kasinėjimų vieta. Radiniai perduoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui Klaipėdoje.

  • Smalininkų kapinynas, Jurbarko r.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai, vykdytojas – Vilniaus universitetas. Ištirtos 2 perkasos, bendro 38,3 m² ploto. Aptikti 3 griautiniai kapai – du sveiki, vienas suardytas. Kapuose rasta įvairių įkapių – įmovinis kirvis, įvijiniai žiedai, diržo sagtelės bei kabučiai, storagalė apyrankė, peiliukas, pentinas. Radiniai būdingi IV-VI a., jie perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui Vilniuje.

  • Reketės kapinynas, Kretingos r.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai, vykdytojas – UAB „Kultūros vertybių paieška“. Ištirtos 3 perkasos, bendro 31 m² ploto, kapinyno teritorija žvalgyta metalo ieškikliu. Perkasose archeologinių radinių neaptikta. Saugomoje kapinyno teritorijoje bei į P nuo jos žvalgant metalo ieškikliu aptikta 11 radinių iš suardytų geležies amžiaus palaidojimų: įmoviniai kirviai, ietigaliai, dalgelio bei peilio geležtės fragmentai, papuošalo fragmentas. Jie perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui Vilniuje.

  • Laukžemių-Paupulių kapinynas, Klaipėdos r.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai, vykdytojas – UAB „Kultūros vertybių paieška“. Ištirtos 5 perkasos, bendro 50 m² ploto. Tyrimų metu kapų nerasta, tačiau aptikta radinių iš suardytų palaidojimų: vario lydinio karoliukai, kabutis, geležinis skiltuvas, susilydžiusio vario lyd. fragmentai, apyrankių fragmentai, buitinės keramikos šukės ir kt., taip pat rasta degintinių kauliukų. Radiniai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

  • Naudvario senovės gyvenvietė, Jurbarko r.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai, vykdytojas – Vilniaus universitetas. Ištirti 7 šurfai, bendro 34,5 m² ploto. Šurfe Nr. 6 aptiktas sudužęs lipdytos keramikos puodas – keli šimtai šukių, kurių bendras svoris – 2996 g. Sprendžiant pagal gamybos technologiją ir išvaizdą ši keramika yra to paties laikotarpio, kaip ir aptikta Naudvario kapinyno bei Naudvario senovės gyvenvietės teritorijose ir datuojama I tūkst. pr. Kr. Kituose šurfuose archeologinių radinių neaptikta. Tyrimų metu surinktos šukės perduotos Lietuvos nacionaliniam muziejui.

  • Užutrakio dvaro sodyba, Trakų r.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai, vykdytojas – Vilniaus universitetas. Virtuvės pastato viduje ištirti 5 šurfai, bendro 8,94 m² ploto. Juose atidengtos gelsvų plytų mūro sienos – buvusių pertvarų pamatai, o PV virtuvės ketvirtyje aptiktas buvęs 1,5 m gylio rūsys. Archeologiniu požiūriu vertingų objektų, radinių ar struktūrų neaptikta. Užutrakio dvaro sodyba įkurta XIX a. pab. – XX a. pr., šiuo metu statyta ir dvaro virtuvė.

  • Lavoriškių senosios kapinės, Vilniaus r.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai, vykdytojas – UAB „Kultūros vertybių paieška“. Ištirtos 3 perkasos, bendro 30 m² ploto. Perkasoje Nr. 2 aptikta į įžemį įkasta individo kaukolė, šalia ir po ja rasti 7 karoliukai. Saugomos teritorijos paviršiuje bei tirtų perkasų viršutiniuose horizontuose aptikta pavienių žmonių kaulų. Metalo ieškikliu saugomoje teritorijoje aptikta – vario lydinio apkalėlis, žiedas, geležinis peilis, vinis bei vario lydinio XVII a. Gustavo Adolfo Rygos miesto šilingas. Radiniai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

  • Žalioji g. 3, Trakų m.

Detalieji archeologiniai tyrimai, vykdytojas – UAB „Kultūros vertybių paieška“. Ištirta 1 perkasa bei 2 šurfai, bendro 92 m² ploto. Tyrimų metu aptiktas XVII-XX a. suformuotas kultūrinis sluoksnis, kurio vyraujantis storis – 20-60 cm, o įkasimų vietose siekė iki 120 cm. Viso tyrimų metu užregistruota 425 vnt. XVI-XIX a. radinių. Didžiąją jų dalį sudaro buitinė keramika. Daugiausiai aptikta žiestų, bei apžiestų neglazūruotų puodų fragmentų, dalis jų ornamentuoti plonomis horizontaliomis linijomis. Žalia glazūra dengtų indų rasta negausiai – 6 vnt. šukių. Taip pat aptikta indų, gamintų naudojant gludinimo techniką, fragmentų. Paminėtinas žiesto puodo dugnas ženklintas stačiakampyje įrėžto kryžiaus simboliu. Statybinės keramikos aptikta gerokai mažiau – vos keli koklių fragmentai. Taip pat aptikta XVII a. II p. būdingos pypkės, dengtos žalia glazūra, galvutės dalis, kaulinis vašelis (?) tinklams nerti, peilis medinėmis kriaunomis, 4 monetos: trys variniai ATR XVII a. II p. Jono Kazimiero Vazos šilingai bei 1888 m. Rusijos imperijos Aleksandro III 5 kapeikos. Radiniai perduoti Trakų istorijos muziejui.